Niujorkas

Niujorkas (tarpukario metais – Naujorkas; oficialusis angliškas pavadinimas New York City – „Niujorko miestas“) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko. Vienas pagrindinių pasaulio finansų ir komunikacijų centrų. Niujorke gyvena 8,11 mln. gyventojų (2007 m.), o su priemiesčiais – virš 22 milijonų žmonių, ir tai vienas didžiausių pasaulio miestų. Čia yra įsikūrusi Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė. Slenge dažnai vadinamas „didžiuoju obuoliu“ (The Big Apple).

Miestas yra JAV šiaurės rytinėje dalyje, Niujorko valstijoje, prie Hadsono upės žiočių. Tai didžiausias JAV uostas (metinė krovinių apyvarta – apie 180 mln. tonų). Dž. Kenedžio tarptautinis oro uostas. Tai pagrindinis JAV ekonominis, politinis, prekybos, finansų, mokslo ir kultūros centras. Pagrindinės pramonės šakos: metalo apdirbimas, mašinų gamyba, poligrafija, chemija, naftos apdirbimas, maisto, lengvoji. Yra metropolitenas, jo muziejus. Universitetai (žymiausias – Kolumbijos universitetas), viešoji biblioteka. Muziejai: šiuolaikinio meno, Amerikos istorijos, indėnų, pirmykščio meno, žydų. Apie 80 teatrų. Žymiausia gatvė – Brodvėjus (Broadway). Bažnyčios: Šv. Jono katedra, Šv. Patriko katedra ir kt. Kitame Hadsono upės krante, priešais Niujorką (tačiau Naujojo Džersio valstijoje) yra garsioji „Laisvės statula“, kurią amerikiečiams XIX a. pabaigoje dedikavo prancūzai.

[taisyti] Istorija

Vietovė buvo apgyvendinta dar gerokai prieš europiečių atvykimą, čia gyveno manahatų ir kanarsių gentys. Pirmieji europiečiai, šioje vietoje pastatę miestą, buvo olandų kolonistai: jie įkūrė miestą 1626 m. ir pavadino Naujuoju Amsterdamu. 1664 metais anglų laivai užgrobė miestą ir pervadino New York (Naujuoju Jorku); galutinai miestas anglams atiteko 1674 m. 1785-1790 metais Niujorke buvo laikinoji JAV sostinė.

1876–1886 m. Niujorke pastatytas ir vienas iš visos Amerikos simbolių – Laisvės statula (Statue of Liberty). Tai buvo prancūzų dovana amerikiečiams JAV nepriklausomybės šimtmečio proga. Jos aukštis – 93 metrai. Septyni spinduliai simbolizuoja pasaulio dalis: Europa, Azija, Afrika, Australija, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika ir Antarktida.

XX amžiaus 3 dešimtmeyje, į Niujorką iš JAV pietų atkeliavo daug afroamerikiečių. Draudimų eros laikais prasidėjo Harlemo rajonas klestėjimas, sutapęs su miesto ekonominiu bumu, per kurį miesto dangoskyroje pradėjo ryšketi įvairūs dangoraižiai. 1925 metais Niujorkas aplenkęs Londoną buvo tapęs labiausiai apgyvendintu miestu pasaulyje. 1939 ir 1964 m. Niujorke vyko Pasaulinė paroda.

2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorkas buvo pagrindinis islamo teroristų taikinys – lėktuvais buvo pažeisti ir nugriauti du dangoraižiai (vadinamieji bokštai-dvyniai), kuriuose buvo pasaulinis prekybos centras (World Trade Center). Nelaimės metu žuvo 2603 žmonės ir 24 laikomi dingusiais. 2006 metų balandžio 27 diena vietoje nugriautų dangoraižių buvo pradėtas statyti Freedom Tower dangoraižis, kurio statybas planuojama užbaigti 2010 metais.

[taisyti] Geografija

[taisyti] Aplinka

Niujorko aplinką veikia miesto dydis, tankis, gausi viešojo transporto infrastruktūra ir tai, kad miestas pastatytas prie Hudsono upės žiočių. Niujorko miestas taip pat atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje aplinkos politikoje dėl savo dydžio ir įtakos.

Niujorko gyventojų tankumas turi aplinkai naudos ir pavojaus. Niujorkas duri didžiausią viešojo transporto sistemą Jungtinėse Valstijose kuri palengvina žmonėms keliavimą, tačiau ji teršia aplinką. Nors benzino suvartojimas mieste yra tokiame lygyje kokiame buvo šalies vidurkis XX amžiaus 3 dešimtmetyje, miestas yra atsakingas už 1% šalies šiltnamio dujų išmetimą į aplinką.

Niujorke statoma vis daugiau žaliųjų pastatų, tokių kaip 7 pasaulio prekybos centro dangoraižis, kuris perdirba lietaus vandenį ir jį naudoja drėkinimui, bei turi kompiuterį kontroliuojantį šildymą ir apšvietimą.

[taisyti] Miestas

[taisyti] Architektūra

Labiausiai asocijuojamas pastatas su Niujorku yra Empire State Building. 1885 metais Čikagoje buvo pastatytas pirmas pasaulyje dangoraižis naudojant geležies konstrukciją, tokia statybų technologija greitai atkeliavo ir į Niujorką. Tada miestas nuo europietiškų žemaūgių tradicijų perėjo prie aukštaūgių verslo rajonų.

Niujorko mieste gausu įvairiausių stilių pastatų. Tame tarpe Woolworth Building, 1913 metais pastatytas ankstyvojo neogotikinio stiliaus dangoraižis. Art Deco stiliaus Chrysler Building dangoraižis, pastatytas 1930 metais ir daugumos istorikų laikomas graužiausiu pastatu Niujorke. Modernistinio stiliaus Seagram Building dangoraižis, pastatytas 1957 metais ir įkvėpęs daugybę po jo būsimų pastatų. Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, kurie buvo tapę miesto simboliu, iki tol kol buvo sunaikinti per rugsėjo 11 atakas, bei puikus ekologiško dizaino pavyzdys Condé Nast Building dangoraižis, pastatytas 2000 metais.

[taisyti] Rajonai

Penki miesto rajonai: 1: Manhetenas, 2: Bruklinas, 3: Kvinsas, 4: Bronksas, 5: Steiteno sala

Niujorkas suskirstytas į penkis pagrindinius rajonus, kuriuos sudaro šimtai mikrorajonų. Jei visi rajonai būtų atskiri miestai, keturi iš jų (Bruklinas, Kvinsas, Manhetenas ir Bronksas) būtų tarp dešimties didžiausių JAV miestų.

[taisyti] Kultūra

Niujorke prasidėjo daugybė amerikos kultūrinių judėjimų, tokių kaip Harlemo Renesancas, kuriuo metu miestas buvo tapęs afroamerikiečių literatūros centru. Niujorko miestas buvo epicentru džiazo muzikai XX amžiaus 5-dešimtemtyje, abstrakčiajam ekspresionizmui 6-dešimtmetyje, bei hip-hop muzikos gimtine 8-dešimtemetyje. Miestas darė įtaką Pank ir Hardcore muzikai 8-9 dešimtmečiuose. Pastaraisiai metais iš Niujorko kylą garsios Indie rock muzikos grupės, tokios kaip The Strokes, Interpol, The Bravery, Scissor Sisters, bei They Might Be Giants. Miestai taip pat yra labai svarbus filmų industrijoje. Manhatta (1920) šalies pirmas avangardinis filmas buvo nufilmuotas Niujorko mieste. Šiandien, Niujorkas yra antras pagal dydį JAV kino industrijos centras. Mieste yra daugiau kaip 2 000 meno ir kultūros organizacijų ir daugiau kaip 500 galerijų. Elektrinės šviesos išradimas, leido miestui vystyti teatrą. IXX amžiaus 9-dešimtmeyje tokie teatrai kaip Brodvėjus, kartu su 42-aja gatve pradėjo rodyti nauja teatro žanrą, žinioma kaip Brodvėjaus miuziklas.

[taisyti] Turizmas

Kiekvienais metais Niujorką aplanko apie 40 milijonų JAV ir užsienio turistų. Turistai dažniausiai aplanko Empire State Building dangoraižį, Elis salą, Brodvėjaus teatrą, muziejus, bei kitas turistus viliojančias vietas, tokias kaip Centrinis parkas, Vašingtono skvero parkas, "Rockfeller" centras, Bronkso zoologijos sodas, Niujorko botanikos sodas, prabangūs prekybos centrai 5-ojoje ir Medisono gatvėse, daug turistų pritraukia ir vienas Niujorko simoblių, Laisvės statula.

[taisyti] Demografija

Niujorkas yra labiausiai apgyvendintas miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2005 metais mieste gyveno 8 213 839 žmonės (lyginant su 7,3 milijono, kurie gyveno 1990 metais). Mieste gyvena 40% visų valstijos gyventojų. Pastaruoju metu miestas patiria labai didelį gyventojų prieaugį. Manoma, kad 2030 metais mieste gyvens tarp 9,2 ir 9,5 milijonų žmonių.

Miesto gyventojų tankis yra 26 403 žmonės per kvadratinę mylę (10 194/km²), tai yra 10 000 žmonių daugiau nei antrame pagal gyventojų tankumą JAV mieste San Franciske.

Niujorko gyventojų skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už antro pagal dydį JAV miesto Los Andželo. Į miestą nuo senų laikų atvykdavo daug imigrantų, todėl 2000 metais 36% miesto gyventojų buvo gimę svetur, iš visų Amerikos miestų tik Los Andžele ir Majamyje atvykelių skaičius yra didesnis. Šiai dienai augiausiai imigrantų atvyksta iš Dominikos respublikos, Kinijos, Jamaikos, Gajanos, Meksikos, Ekvadoro, Haičio, Trinidado ir Tobago, Kolumbijos ir Rusijos. Mieste yra didžiausios afroamerikiečių, italų, žydų ir airių etninės grupės. Mieste šnekama apie 170 skirtingų kalbų. Niujorke ir jo priemiesčiose yra didžiausia žydų bendruomenė už Izraelio ribų, nors žydų bendruomenė Tel Avivo mieste (bet ne priemiesčiuose) yra mažesnė nei Niujorke.

Vidutinės šeimos pajamos buvo 38 293 JAV dolerių. 2005 metais mieste gyveno 44% baltaodžių, 25,3% juodaodžių, 11,6% azijiečių, 0,4% indėnų, 17% kitos rasės, bei 1,6% gyventojų buvo dviejų arba daugiau rasių.

[taisyti] Valdžia

Miestas buvo suvienytas 1898 metais, nuo to laiko savivaldybė kontroliuoja miestą, bei jo priemiesčius. Niujorko valdžia yra labiau centralizuota nei daugelis kitų JAV miestų savivaldybių, ji yra atsakinga už švietimą, bibliotekas, saugumą, miesto pramogas, sanitarija, vandens aprūpinimą ir kitokias gerovės paslaugas. Meras ir tarybos nariai yra renkami keturių metų kadencijai. Miesto taryba sudaro 51 tarybos narys, kurių rajonai yra nustatyti pagal geografinę gyventojų ribą. Miesto meras ir tarybos nariai gali kandidatuoti daugiausiai du kartus. Šiuo metu miesto meras yra Michael Bloomberg, buvęs demokratas išrinktas kaip respublikonas 2001 ir perrinktas 2005 metais.

[taisyti] Nusikalstamumas

Organizuotas nusikalstamumas buvo ilgai asocijuojamas su Niujorko miestu. Nuo pat XIX amžiaus pradžios miestas buvo gerai žinomas dėl savo gaujų, bei kiek vėliau gangsterių. XX amžiaus 9-10 dešimtmečiuose mieste klestėjo verslas narkotikais, tačiau policija pradėjo imtis tokių priemonių kaip CompStat, sudaužytų langų taisymu, bei kitokių strategijų kurios padėjo mažinti nusikalstamumą. Tokių priemonių, bei tokių faktorių kaip demografijos pasikeitimas dėka mieste pavyko sumažinti nusikalstamumą 10 dešimtmečio pabaigoje, bei XXI amžiaus pradžioje. Nuo 1991 metų mieste pradėjo mažėti nusikalstamumas. Gyvenamieji rajonai kurie tuo metu buvo skaitomi pavojingais, nuo to laiko tapo daug saugesniais. Per paskutinius dvylika metų nusikalstamumas mieste sumažėjo 75%, o žmogžudysčių skaičius 2005 metais buvo žemiausias nuo 1963 metų, tais metais buvo įvykdytos 539 žmogžudystės, lyginant su 2262 kurios buvo įvykdytos 1990 metais. Pagal 2005 metų statistiką Niujorkas buvo saugiausias iš dešimties didžiausių JAV miestų.

[taisyti] Transportas

Viešasis transportas yra dominuojantis būdas keliavimui Niujorke. Maždaug vienas iš trijų viešąjį transportą naudojančių žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir du-trečdaliai žmonių naudojantys bėginį transportą gyvena Niujorke arba jo priemiesčiuose. Lyginant su kitais šalies miestais, kur 90% žmonių į savo darbovietes važiuoja automobiliais. Niujorkas yra vienintelis JAV miestas, kuriame daugiau nei puse šeimos ūkių neturi automobilių (Manhetene 75% gyventojų neturi automobilių, tuo tarpu visoje šalyje tokių žmonių yra tik 8%)

Niujorko metropolitenas yra didžiausia greitojo tranzito sistema pasaulyje, matuojant pagal bėgių ilgį 1 056 km (656 mylių). Ir ketvirta pasaulyje pagal vežamų žmonių skaičių (1,4 milijardai žmonių naudojosi Niujorko metro 2005 metais). Niujorko transporto sistema yra ekstensyvi ir sudėtinga. Sistema turi ilgiausią pakabinamą tiltą visoje Šiaurės Amerikoje, pirmą pasaulyje mechaniškai vėdinamą automobilių tunelį, daugiau kaip 12 000 geltonų taksi automobilių ir orinį tramvajų, kuris perkelia žmones iš Ruzvelto salos į Manheteną.

Niujorko autobusų parkas ir geležinkelių tinklas yra didžiausi Šiaurės Amerikoje. Geležinkelių tinklas, kuris jungia priemiesčius trijų valstijų regione prie miesto, turi daugiau kaip 250 stočių ir 20 linijų. Sistema susijungia su dviem užimčiausiomis geležinkelių stotimis Jungtinėse Valstijose.

Niujorko miesto oro uostai yra pagrindiniai vartai į JAV. 2005 metais visais trim Niujorko oro uostais naudojosi 100 milijonų žmonių, Niujorko oro erdvė yra užimčiausia visoje šalyje.

[taisyti] Miestai partneriai