Lietuvos žurnalistų sąjunga

Lietuvos žurnalistų sąjunga – Lietuvos periodinės spaudos darbuotojų organizacija.

Turinys

[taisyti] Istorija

Įkurta 1922 m. kovo 11 d. Į atskirą periodinės spaudos darbuotojų organizaciją Lietuvos žurnalistų sąjungos pavadinimu perorganizuota 1929 m. kovo 22 d. Kaune.

Pagal 1930 m. perregistruotus įstatus tikruoju Sąjungos nariu galėjo būti kiekvienas žurnalistas Lietuvos pilietis, mokąs valstybinę kalbą ir išdirbęs ne mažiau kaip dvejus metus bei tebedirbąs periodinėje spaudoje kūrybinį darbą, kuris jam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Br tikrtųjų narių, LŽS buvo ir nariai korespondentai – žurnalistinį darbą dirbantys žmonės, kuriems darbas spaudoje nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Po 1940 m. balandžio 11 d. padarytų pakeitimų LŽS buvo 3 kategorijų nariai: nariai profesionalai, nariai visuomenininkai ir nariai korespondentai. Pagrindiniai LŽS organai buvo visuotinis susirinkimas, valdyba, garbės teismas ir revizijos komisija. Į LŽS valdybą buvo renkami tik nariai profesionalai. LŽS valybos pirmininkais buvo J.Putrickis (1929-34), V.Kemežys (1934-36), I.Tamošaitis (1937-38), A.Gricius (1939-40), V.Alantas (1940). 1935 m. Pasaulio lietuvių kongreso metu, Kaune LŽS sukvietė viso pasaulio lietuvių spaudos atstovų konferenciją. 1934, 1937 ir 1940 m. buvo išleistas “Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis”. 1940 m. pradžioje sąjungoje buvo 208 nariai. 1940 m. viduryje, TSRS okupavus Lietuvą, sąjungos veikla buvo nutraukta. 1946 m. Vakarų Vokietijoje, Hanau lietuvių pabėgėlių stovykloje įkurta Lietuvių žurnalistų sąjunga, nuo 1953m. savo darbą tęsusi JAV, Niujorke ir veikia iki dabar. Lietuvoje 1957 m. buvo įkurta Lietuvos TSR žurnalistų sąjunga, veikusi kaip TSRS žurnalistų sąjungos padalinys.

[taisyti] Funkcijos

1990 m. Lietuvos žurnalistų suvažiavime buvo patvirtinti nauji įstatai, pagal kuriuos LŽS yra nepriklausoma, nepolitinė demokratinė visuomeninė profesinė organizacija, vienijanti žurnalistus profesionalus. Pagrindiniai organizacijos tikslai - ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, garantuoti profesinės etikos normų laikymąsi, rūpintis žurnalistų mokymu, siekiant šių tikslų aktyviai dalyvauti šalies ir tarptautinių organizacijų veikloje. Dabar LŽS išskiriami tikrieji nariai, nariai korespondentai, nariai rėmėjai ir garbės nariai. Aukščiausias sąjungos valdymo organas - suvažiavimas. Kas trejus metus kviečiamo suvažiavimo metu yra renkama valdyba ir pirmininkas. Tarp suvažiavimų LŽS valdo valdyba. Ji atsako už suvažiavime numatytos veiklos programos įgyvendinimą, jai įgyvendinti sudaro reikalingas struktūras, nustato veiklos prioritetus, tvirtina priemonių planą ir atsiskaito suvažiavimui. Valdybą sudaro LŽS pirmininkas, skyrių ir klubų pirmininkai bei po vieną atstovą nuo 20 narių. Nuo 1990 iki 2003 m. gegužės žurnalistų sąjungai pirmininkavo Rimgaudas Eilunavičius. XIII-ojo LŽS suvažiavimo metu (2003 12 06) pirmininku buvo išrinktas Dainius Radzevičius.

[taisyti] Leidiniai

"Žurnalistika", sąjungos metraštis 1973-1990 m. leistas Vilniuje.

"Žurnalistų žinios", mėnraštis leidžiamas Vilniuje 1988-92 m. ir nuo 1997 m. gegužės.

[taisyti] Žurnalistų premijos

Pagrindinė - nuo 1992 m. kasmet skiriama V.Kudirkos premija (į ją pretenduoti galima tik vieną kartą). Nuo 1998 m. žurnalistai apdovanojami V.Gedgaudo premija už publicistiką. Nuo 2002 m. kartu su Lietuvos rašytojais bendros sąjungos įkūrimo dieną skiriama T.Vaižganto premija. Remdamasi Žurnalistų etikos kodeksu LŽS kartu su įvairiomis žinybomis dalyvauja kitų premijų vertinime ir teikime.