|
|
Graikija
Graikija (Ελλάδα, senąja graikų k. Ἑλλάς), Graikijos Respublika (Ελληνική Δημοκρατία) – valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų (19% visos teritorijos).
Graikija yra ES ir NATO narė.
Pagrindinis straipsnis: Graikijos istorija
Graikijos istorija iki IV a.: Egėjo civilizacija, Senovės Graikijos istorija
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Graikijos politinė sistema
Graikija yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovas yra prezidentas, kurį penkerių metų kadencijai renka parlamentas.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Graikiją sudaro 13 administracinių regionų, suskirstytų į 54 nomus, ir Atono kalno vienuolių respublika. Regionai (skliausteliuose sostinės):
Pagrindinis straipsnis: Graikijos geografija
Valstybė išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio pietuose ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Makedonija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose – Viduržemio, rytuose – Egėjo jūros.
- Bendras sausumos sienų ilgis: 1210 km
- Pakrantės ilgis: 13 679 km
Pagrindinis straipsnis: Graikijos ekonomika
Graikija – agrarinė pramoninė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, D. Britanijos) daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis.
Šalis tapo dešimtąja ES nare 1981 m. sausio 1 d. Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Plačiau paplito investicijos į pramonės įmones, o su ES struktūrinių fondų parama buvo plėtojama infrastruktūra. Be to, sparčiai augo biudžeto pajamos iš turizmo, laivininkystės bei aptarnavimo sektorių. 2001 m. Graikija įsivedė bendrą Europos valiutą – eurą. Pagal BVP 1 gyv. augimo tempus, šalis priskiriama prie pasiturinčių valstybių. Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, jog vyriausybė privalo dar sparčiau spręsti iškylančius ekonominius klausimus ir taip išnaudoti šalies potencialą, jog ji pasiektų turtingiausių valstybių lygį.
|
|
| Senovės Graikijos istorija |
| Priešistorinė Graikija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų kultūra |
| Mino civilizacija |
| Mikėnų kultūra |
| Graikų tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis |
| Kreta, Lakonija, Mesenija, Elidė, Arkadija, Achaja, Argolidė, Korintas, Megara, Atika, Bojotija, Euboja, Fokidė, Lokridė, Aitolija, Akarnanija, Ftiotidė, Tesalija, Eolidė, Jonija, Epyras, Pajonija, Makedonija, Trakija, Ilyrija |
| Klasikinis laikotarpis |
| Helenizmas |
| Romos imperija (Achajos provincija) |
| Graikijos istorija |
Pagrindinis straipsnis: Graikijos demografija
Apie 98% Graikijos gyventojų yra graikai, ypač šiaurės Graikijoje gyvena albanai (0,85 %), valakai (0,22 %) , turkai (0,18 %), ir slavų makedonai (0,03 %).
Pagrindinis straipsnis: Graikijos kultūra
Senovės Graikija – Europos kultūros centras. Čia susiformavo įstatymai, valdymo sistema, gimė teatras, literatūra, mokslai, sportas, architektūra. Graikų architektūros darbus kopijavo ir vėlėsnių laikų žmonės. Taip graikai turi savitą – graikišką abėcėlę, kurią daugelis žmonių vartoja matematikoje, fizikoje ir kituose moksluose.
[taisyti] Kita Informacija
|
